Šiaulių r. Kuršėnų lopšelio-darželio „Žiedelis“ mokytojų lauko pedagogikos idėjų sėmėsi Islandijoje
Vaikams būtina gamta: oras, pušynas, upė… vietoj įprastų įstaigos vidaus ugdymo(si) erdvių. Tačiau ar būdami lauke vaikai tik žaidžia? O gal kartu ir ugdo(si)? Kiek ugdytojas duoda laisvės lauke saugumo atžvilgiu? Ar tiesa, kad vaikai, daug laiko praleidžiantys lauke net ir suaugusiesiems atrodančiu nepalankiu oru, turi stipresnį imunitetą? Ar gali būti, kad lauko erdvėse minimaliai varžomi vaikai, tapę suaugusiais bus labiau laisvesni, pasitikintys savimi, turės didesnį ne tik savisaugos jausmą, bet ir labiau mokės prisiimti atsakomybę ir už kitą?
Gegužės 27–30 d. Šiaulių r. Kuršėnų lopšelio-darželio „Žiedelis“ ikimokyklinio ugdymo mokytoja Sandra Šešeikienė, neformaliojo / ikimokyklinio ugdymo mokytojas Karolis Mikaliūnas ir mokytojo padėjėja Ligita Butkienė pagal „Erasmus+“ mobilumo projektą Nr. 2023-1-1LT01-KA121-SCH-000126657“ sėmėsi lauko pedagogikos patirties Islandijos lopšelyje-darželyje. Ten dažniausiai ugdymas vyksta lauke bet kokiu oru (išskyrus kritines oro sąlygas). Vaikai turi bet kokiam orui tinkančius viršutinius drabužėlius. Dominuoja proaktyvaus pedagogo vaidmuo. Islandijos mokytojai vaikams sudaro sąlygas savarankiškumo ugdymuisi. T.y. jeigu vaikas eidamas į lauką nenori kepurės, tai jos gali nesidėti. Tačiau vaikas žino, kad pajutęs jog lauke šalta, jis kepurę galės užsidėti bet kuriuo metu. Ugdytiniai laisvai veikia lauke: braido balose, norintys į ją atsisėda, verda įvairias košes „makalošes“ naudodami gamtoje randamus augalėlius, smėlį ir vandenį, lipa į medžius, supasi hamakuose ir kitaip veikia su tuo ką randa gamtoje. Mažieji daug laiko praleidžia važinėdamiesi darželio teritorijoje, įrengtoje „gatvėje“ su kelio ženklais ir perėjomis, dviratukais. Taip žaisdami ugdosi gebėjimą saugiai elgtis kelyje.
Islandijos lopšelio-darželio „Kvistaborg“ vadovė ir pedagogai šypsodamiesi pasakojo, kad ugdytinių tėvai savo vaikučių laimingą dieną matuoja pagal drabužėlių išsipurvinimo lygį: kuo rūbeliai daugiau išpurvinti, tuo daugiau laimės vaikas ugdydamasis patyrė šią dieną.
Pamatę, kad vaikučių apsirengimo lygis lauke ženkliai skiriasi (vieni vaikai apsirengę su megztinukais ir pirštinėmis, kiti su storomis striukėmis, bet be kepurių, su pamėlynavusiomis nuo šalčio rankomis ir t.t), domėjomės, kaip dažnai vaikai serga. Nustebome išgirdę, kad pasitaiko atvejų kai vaikas suserga, tačiau neilgam. Paklausus: kokia stipraus imuniteto paslaptis? – darželio vadovė atsakė, kad „mes turime leisti vaikams (net ir patiems mažiausiems!) rengtis taip kaip nori“. Ji paaiškino, kad kiekvienas skirtingai jaučiame oro temperatūrą. Todėl normalu, jog vaikai veikdami lauke jaučiasi skirtingai: tas kuris daugiau juda sušyla ir, jeigu nori čia pat lauke, nusiima pirštines, šaliką, kepurę. Svarbiausia vaikui neprieštarauti, o tiesiog suprasti, kad jam yra taip patogiau. Jeigu suaugusiąjam šalta, tai nereiškia, kad ir vaikui šalta.
Islandijos lopšelio-darželio pedagogai, teigė, kad svarbiausia vaiku pasitikėti, brėžiant tik minimalias ribas. Taip vaikai išmoksta dirbti komandose (pvz. pamatę, kad kieme mažylis bando užsidėti kepurę, vyresnysis vaikas natūraliai prieina ir padeda mažąjam), prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Komandinis darbas Islandijos darželyje taip pat yra vienas iš prioritetų. Įstaigos vadovė minėjo, kad komandose dirbti mokomasi jau nuo pat mažų dienų, sudarant sąlygas vaikams veikti po 2-3. Pedagogė pabrėžė, kad mokytojo vaidmuo yra stebėti, nukreipti ir įsikišti tik tuomet, kai tikrai to reikalauja situacija.
Pastebėjome, kad darželyje pilna daug natūralios spalvos medinių kaladėlių. Mokytojai teigė, kad tai yra „community playthings“ kaladėlės. Jos Islandijos darželiuose yra viena iš pagrindinių priemonių, per kurią vaikai mokosi visų būtinų gyvenime įgūdžių (skaičiuoti, kalbėti, konstruoti, žaisti vaidmenų žaidimus ir t.t).
Darbo stebėjimo mobilumo metu Kuršėnų lopšelio-darželio „Žiedelis“ komanda turėjo puikią galimybę pažinti kitos šalies aktyvų gyvenimo būdą, temperamentą, žaisti/veikti su vaikais darželio lauko erdvėse, keliauti į edukaciją už įstaigos ribų. Apsikeitę kiekvienos šalies lauko pedagogikos patirtimi, išsiskyrėme su gražiausiais įspūdžiais ir mintimis, kad savo matytą Islandijos lauko pedagogikos patirtį pritaikysime savo įstaigoje.
Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Sandra Šešeikienė
