Įspūdžių kupinas eTwinning projektas ,,Spalvų, šešėlių ir veidrodžių karalystėje“
Šiaulių r. Kuršėnų lopšelio-darželio ,,Ežiukų“ grupės vaikai drauge su grupės mokytoja Rita Tileniene ir logopede Daina Liaudanskiene sausio mėn. įsitraukė į programos eTwinning projektą ,,Spalvų, šešėlių ir veidrodžių karalystėje (In the realm of colors, shadows, and mirrors)“, kurį sukūrė ir koordinavo Šiaulių lopšelio-darželio ,,Ežerėlis” ikimokyklinio ugdymo mokytoja Rūta Gedvilienė. Projekte drauge su savo ugdytiniais dalyvavo 95 mokytojai iš Lietuvos bei 17 iš Turkijos ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Projekto tikslas – ugdyti vaiko intelektualinius bei kūrybinius gebėjimus leidžiant pasireikšti pačiam vaikui, naudojant veidrodžius, šešėlius, šviesos stalus, įvairų apšvietimą (žibintuvėlius, lempas, žvakes).
Pirmoji sausio savaitė buvo skirta veidrodiniams atspindžiams. Jie išties užbūrė vaikus. Mažieji drauge su logopede žaidė su ,,Ledo gėlėmis“. Vaikai ilgino iškvėpimą: pūsdami šildė savo gėlę, susidomėję stebėjo kaip ji aprasoja, kaip nyksta ,,rūkas“ nuo jų atspindžio gėlėje. Dar įdomiau buvo stebėti kaip paslaptingai tirpsta ant aprasojusių gėlių nupiešti piešinukai. Ilgai netilo kalbos: -Ką tu piešei? Kur dingo…? Tiesa, piešti reikėjo labai greitai. Emocingą artikuliacinę mankštą ,,ežiukai“ atliko lopšelio-darželio kieme prie ,,Veidrodinės gėlės“. Ne mažiau susidomėjimo sulaukė žaidimai su veidrodiniais skrituliais. Vaikai rikiavo skritulius pagal dydį, skaičiavo, parinko jiems skirtingo dydžio kamuoliukus, stebėjo savo veido, rankų, žaisliukų atvaizdus. Vaikams patiko žaisti ir su veidrodinio popieriaus lapais. Mažieji juos visaip lankstė, sukinėjo ir nesiliovė stebėtis, kaip keičiasi jų veidai, vietoj vieno atsiranda du, trys… Vėliau ant veidrodinio popieriaus pipečių pagalba prapliupo spalvotas lietus. Vaikai stebėjo, kaip lašeliai subėga į balutes. Galiausiai patys pūsdami per šiaudelius suformavo didžiules balas. Įdomiausia, kad visą darbo procesą jie galėjo stebėti veidrodiniame pasaulyje. Grupėje vaikai diskutavo, kur ir kaip galima panaudoti veidrodį: pasigrožėti, kaip atrodome, stebėti savo akis, šypseną, įvairias emocijas, piešti ant jo, piešinuką perkelti ant popieriaus, laikant veidrodį rankoje, pamatyti kas vyksta už nugaros… Vaikams buvo nauja ir įdomu stebėti atspindžius ant metalinių indų, įrankių, diskų.
Antrąją sausio savaitę ,,ežiukai“ tyrinėjo šešėlius bei mėgavosi jų žaismu. Vaikai drauge su logopede ,,gaudė“ įv. žaisliukų bei savo šešėlius. Mažieji susidomėję tyrinėjo, kaip šešėliai atsiranda, kada keičiasi bei dingsta. Šešėlių apsupty vaikai ilgino iškvėpimą (pūsdami suko vėjo malūnėlius, šokdino plunksneles), atliko kalbos padargų mankštą. Šešėlių teatro herojai spontaniškai suvaidino ne vieną paslaptingą, nepakartojamą istoriją. Skirtingų geometrinių figūrų rėmeliuose žaisliukų ir prožektorių pagalba vaikai kūrė šešėlių paveikslus. Grupėje vaikai klausėsi pasakėlės „Naktis ir šešėlis“, aiškinosi, kas tas šešėlis, kaip jis atsiranda. Patys pirštukų pagalba kūrė įvairių gyvūnų šešėlius. Smagiausia buvo, paslėpus maišelyje daiktą ar paveikslėlį, šviečiant su prožektoriumi, spėti, kas jame slepiasi.
Trečiąją sausio savaitę vaikai žaidė su spalvomis ir šviesomis. ,,Ežiukai“ drauge su logopede stebėjo vidaus ir lauko aplinką pro spalvotą plėvelę. Mažieji mėgavosi kūrybiniu procesu pirštukais piešdami žiemos vaizdelius ant šviečiančio molberto. Vaikai netgi keliavo į spalvoto sniego šalį. Karštai diskutavo, kurios spalvos sniegas gražiausias, besmegeniai dailiausi. Visgi nusprendė, kad nieko nereikia keisti – tebūnie žiema balta. Jie netgi išpildė balto nykštuko svajonę tapti spalvotu. „Ežiukų“ grupės vaikai mėgsta judrią veiklą, todėl jiems labai patiko gaudyti spalvotas švieseles. Pagavę gyrėsi, komentavo, kokios spalvos švieselę pagavo ir vėl bėgo gaudyti kitų. ,,Ežiukai“ ne tik judrūs, bet ir smalsūs. Į pakuotes pripylę natūralaus bei dažyto vandens, išnešę jį į lauką, vaikai nekantravo, spėliojo, kas nutiks vandeniui kai lauke taip šalta. Kiek buvo džiaugsmo, pamačius ne vandenį, o įvairių spalvų ledą. Vaikams patiko žaisti ir su šviesos stalu, tapyti ant jo pirštukais.
Žaisdami su spalvomis, šviesomis, šešėliais bei veidrodiniais atspindžiais vaikai ne tik patenkino smalsumo ir pažinimo poreikį, patyrė daug džiugių emocijų, bet ir pasikartojo pagrindinių spalvų pavadinimus, pamankštino pirštukus, ilgino iškvėpimą, plėtojo gramatiškai taisyklingą rišliąją kalbą. Smagių tyrinėjimų, atradimų, įspūdžių ir iššūkių kupinas sausis prabėgo akimirksniu ir vaikams, ir mokytojoms. Svarbiausia, kad besimokydami vieni iš kitų, dalindamiesi idėjomis, patirtimi su projekto partneriais, ūgtelėjome visi – ir maži, ir dideli.
Logopedė Daina Liaudanskienė, mokytoja, dirbanti pagal IUP, Rita Tilenienė